Vilniaus forumas remia raginimą stabdyti LRT tarybos darbą
Vakar
Vilniaus forumas nusprendė palaikyti grupės intelektualų ir visuomenininkų kreipimąsi į valdžios institucijas ir
visuomenines organizacijas stabdyti dabartinės LRT tarybos įgaliojimus.
2018
m. vasario 27 d. kreipimesi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo frakcijas,
Seimo Kultūros komitetą, Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą bei į šią
tarybą savo narius delegavusias organizacijas, grupė konferencijos dalyvių
siūlo papildyti bei pakeisti Visuomenės informavimo įstatymą ir ragina
sustabdyti LRT Tarybos darbą, nes LRT neatlieka savo pagrindinio uždavinio
(neatstovauja visos visuomenės interesams, o tik tam tikrai apie LRT sutelktų
žmonių grupei), neužtikrina pagrindinių LRT įstatymo reikalavimų, nesugeba
vykdyti nepriklausomo Nacionalinio transliuotojo misijos ir neracionaliai
eikvoja valstybės lėšas. Kreipimosi autoriaii mano, kad būtina parengti tokią
LRT Tarybos sudarymo tvarką, kuri užtikrintų Nacionalinio transliuotojo
nepriklausomybę nuo siaurų verslo bei politikos grupių įtakos, įgalintų
autonomišką LRT Įstatymo vykdymą.
Primename,
kad vasario 27 d Vilniaus rotušėje vykusioje konferencijoje susirinkę (kaip
skelbime rašoma) „suinteresuoti, išmanantys šią sritį mokslininkai, kultūros
kūrėjai, kitų profesijų aukštos kvalifikacijos specialistai, žiniasklaidos
atstovai“ diskutavo apie „Žiniasklaidą audiovizualinėje komunikacijoje“.
Konferenciją
inicijavo VŠĮ Lietuvos kultūros politikos institutas. Joje pirmininkavęs šios
VŠĮ direktorius Antanas Staponkus kvietė atvirai kalbėti apie dabartinę
situaciją Lietuvos žiniasklaidoje ir aptarti Nacionalinio transliuotojo būklę.
Pranešimus
skaitė Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis,
Lietuvos Kultūros kongreso tarybos pirmininkas dr. Krescencijus Stoškus,
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovas Vytautas Budnikas,
redaktorius, publicistas Linas V.Medelis ir kiti.
Joje
kalbėta apie tai, ar žiniasklaida laikosi demokratiškumo, teisingumo, padorumo
ir kiek ji teigia pozityvias elgesio ir gyvenimo normas.
Pranešėjai akcentavo žiniasklaidoje įsivyravusią patyčių antikultūrą, didėjančius laisvos minties suvaržymus. Tokie suvaržymai ypač kelia susirūpinimą Nacionalinio transliuotojo rengiamose laidose ir programose.
Pranešėjai akcentavo žiniasklaidoje įsivyravusią patyčių antikultūrą, didėjančius laisvos minties suvaržymus. Tokie suvaržymai ypač kelia susirūpinimą Nacionalinio transliuotojo rengiamose laidose ir programose.
Žmogaus
teisių koordinavimo centro atstovas V.Budnikas pabrėžė, kad Europos Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtina pamatinė žmogaus
teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje (25 str.) įtvirtinta žmogaus teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir
skleisti informaciją bei idėjas. Tačiau ši nėra absoliuti. Ji gali būti
ribojama jei yra būtina apsaugoti „[…] žmogaus sveikatą, garbę ir orumą,
privatų gyvenimą, dorovę“. Be to Konstitucijos 28 straipsnis draudžia
įgyvendinti savo teises varžant kitų žmonių teises ir laisves.
Tačiau
Lietuvoje viešoji erdvė pamažu tampa patyčių poligonu, kuriame vyksta
rungtynės, kas įžūliau ir ciniškiau sumenkins, apjuodins kitą asmenį, pareigūną
ar valstybės instituciją. Šie dalykai neturi nieko bendro su Konstitucijoje
garantuojamomis piliečių saviraiškos ir žodžio bei įsitikinimų laisvėmis.
Teisingiau, jie demonstruoja priešingybę ir nepagarbą žmonių teisėms ir
laisvėms. Žiniasklaidoje neretai pažeidžiamas ne tik žmogaus orumas, bet ir
asmens nekaltumo prezumpciją, žmonių gyvenimo privatumas nepagrįstai
sumenkinama asmens profesinė reputacija.
Pritraukiant
žiūrovų, skaitytojų ar klausytojų dėmesį žiniasklaida neretai vaikosi „pigaus“
populiarumo, kartais informaciją pateikia tiesiog nesąžiningai. Pasitaiko
publikacijų, kai niekinamos atskiros visuomenės grupės ar jos sluoksniai.
Antai, rašoma: „jūs šiukšlės“, „runkeliai“, „kalafiorai“, “kompleksuoti
buduliai“ ir kt“. Menkinamos valstybės institucijos pvz. „vagių Seimas“, „Seimo
idiotizmas”, niekinami demokratiškai išrinkti valstybės vadovai, pvz.,
“Karbauskio šeškė“, „frigidiška sterva“ ir kt., menkinami valstybingumo
simboliai – pvz., demonstruojami vaizdai su Vyčiu papuoštomis pusnuogėmis
merginomis, arba Vytis, besituštinantis Europos Sąjungos žvaigždutėmis ir kt.
Labai
būdingu patyčių ir asmens orumo žeminimo pavyzdžiu tapo žymaus Lietuvos
pedagogo Bronislovo Burgio istorija – kone kasdien didieji internetiniai
portalai ir dienraščiai ant šio žmogaus, vaizdžiai tariant, „pylė pamazgas“ ir
informacinį purvą. B.Burgis prarado darbą, jo profesinė reputacija buvo
„sutrypta“. Ir štai, po metų minėtą pedagogą teismai išteisino –Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad B.Burgis nekaltas. Ir kokios viso to
pasekmės? Ar nors vienas dienraštis, internetinis portalas jo atsiprašė?
Ne.
Netgi nepasivargino viešai paminėti fakto apie B.Burgio reabilitaciją.
Europos
ir Lietuvos konstitucinė žmogaus teisių doktrina besąlygiškai preziumuoja
žmogaus orumą kaip neliečiamą vertybę. Net tuo atveju, jei žmogus padarė kokį
teisės pažeidimą, jokiais būdais negalima jo žeminti ir vadinti šiukšle.
Viena
pagrindinių priežasčių, kodėl tokie dalykai vyksta mūsų žiniasklaidoje – tai
jos teisiniame reguliavime ir administravime esančios įstatymų spragos.
Nesąžiningumas skleidžiant informaciją galimas todėl, kad sąžiningumo principas
aiškiai ir išsamiai nėra įtvirtintas Visuomenės informavimo įstatyme.
Kita
vertus žiniasklaidos darbuotojai gali elgtis neatsakingai, piktnaudžiauti savo
teise skleisti informaciją todėl, kad žiniasklaidos savitvarkos institucijų
poveikis yra neefektyvus, o išorinė žiniasklaidos priežiūra nėra tinkamai atskirta
nuo savitvarkos institucijų. Todėl Visuomenės informavimo įstatyme būtina
išsamiai įtvirtinti Civilinio kodekso sąžiningumo principą.
Kita
svarbi visuomenės informavimo dalis -žiniasklaidos priemonių veiklos kontrolė.
Visuomenės informavimo Įstatymo 9 str. 1 dalyje nurodoma, jog Žurnalistų etikos
inspektorius prižiūri kaip įgyvendinamos šio Įstatymo nuostatos, šio įstatymo 9
str.2 dalis reglamentuoja, kad Inspektorių 5 metams skiria Seimas iš kandidatų,
kuriuos pasiūlo Visuomenės informavimo etikos asociacija, t.y. viešosios
informacijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai. Taigi kandidatą į šias
pareigas siūlo subjektas – viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir
žurnalistai, kurių veiklos atitiktį įstatymams inspektorius privalo
kontroliuoti.
Akivaizdu,
kad inspektorius negali veikti prieš jį pasiūliusius informacijos rengėjus,
skleidėjus ir žurnalistus. Tai, kad žurnalistų etikos inspektorių siūlo
subjektas, kurio atitiktį įstatymams inspektorius privalo kontroliuoti, sukelia
interesų konfliktą. Todėl šią kontrolę būtina patikėti nešališkai parinktam
pareigūnui, kuris veiktų išskirtinai visuomenės naudai neįtakojamas politinių,
profesinių, grupinių ar kitokių interesų.
Su
analogiška problema visuomenė susiduria vertindama Nacionalinio transliuotojo
darbą. Ši mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikoma įstaiga pastaruoju metu
akivaizdžiai riboja teisę laisvai reikšti įsitikinimus. Nacionalinio radijo ir
televizijos įstatyme. Jo 2 straipsnyje nurodyta, kad LRT yra valstybei
nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. Ji privalo (3 str.1 dalis). Tame
pačiame straipsnyje nurodyta, jog . Įstatymo 4 str. 1 dalyje nurodyta, kad
Nacionalinis transliuotojas vadovaujasi Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos valstybinė programų strategija. Joje pabrėžiama programų atvirumas
ir skaidrumas, objektyvumo, demokratijos ir nešališkumo principai, numatomos
LRT programų laidos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairių įsitikinimų
žmonėms, pabrėžiama, kad LRT į savo veiklą, programų bei laidų kūrimą privalo
įtraukti visuomenę, jos skirtingas grupes ir aktyviausius dalyvius.
Tačiau
Nacionalinis transliuotojas nesilaiko nei minėtų Įstatymo nuostatų, nei
patvirtintos LRT valstybinės programų strategijos. Programose įsigali
šališkumas, laidų dalyviai atrenkami pagal priklausymą proteguojamų politinių
pažiūrų ir įsitikinimų visuomenės grupėms – pastarosioms skiriama neadekvačiai
daugiau laiko eteryje, o kitoms visuomenės grupėms atstovaujantys asmenys
neturi galimybės (nekviečiami) dalyvauti LRT rengiamose laidose.
Pranešėjų
nuomone, Nacionalinis transliuotojas daug metų propaguodamas globalizmą be
nacionalinių atributų ir vaizduodamas vien tik laimingą lietuvių gyvenimą
emigracijoje, skatino masinį vietos gyventojų išvykimą iš Lietuvos, prisidėjo
prie valstybės Nepriklausomybės, silpninimo bei demografinės krizės gilinimo.
Pažymėtina,
kad LRT Strategijos kontrolę vykdo Įstatymo 9 str. 2 dalies pagrindu sudaryta
LRT taryba (ją sudaro Prezidento bei Seimo skirti atstovai (po 4 narius), po 1
narį skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno
kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija). Būtent LRT taryba yra
aukščiausias organas, atstovaujantis visuomenės interesams. LRT taryba
prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi transliuotojui teisės
aktuose keliamų reikalavimų. Taigi atsakomybė dėl LRT šališkumo, neobjektyvumo
tenka LRT tarybos nariams. Kilęs konfliktas tarp Seimo ir LRT parodė, kad ši
Taryba neturi netgi realių įgaliojimų kontroliuoti Nacionaliniam transliuotojui
skiriamų Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo, t.y. Taryba negali
užtikrinti šių lėšų panaudojimo skaidrumo.
Konferencijos
pranešėjų nuomone, įstatymų leidėjas turi papildyti LRT įstatymą, įtvirtindamas
jame nuostatas, sustiprinančias LRT tarybos įgaliojimus, tiek informacijos
sklaidos, tiek valstybės biudžeto lėšų panaudojimo srityse, kitaip tariant LRT
taryba turi prievolę užtikrinti, kad nacionalinis transliuotojas vykdytų LRT
Strategijoje iškeltus uždavinius, garantuotų Konstitucijoje įtvirtintą piliečių
žodžio ir informacijos laisvę.
Dalyviai
apsvarstė pateiktą kreipimosi projektą, kuriame buvo siūloma stabdyti
dabartinės LRFT tarybos įgaliojimus. Visi sutiko, kad baigiamasis dokumentas
būtų papildytas pasiūlymais pataisomis, kurios pagerintų Visuomenės informavimo
įstatymą.
BAIGIAMASIS DOKUMENTAS:
Lietuvos Respublikos Prezidentei
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui
Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos tarybai
Lietuvos mokslo tarybai
Lietuvos švietimo tarybai
Lietuvos meno kūrėjų asociacijai
Lietuvos vyskupų konferencijai
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui
Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos tarybai
Lietuvos mokslo tarybai
Lietuvos švietimo tarybai
Lietuvos meno kūrėjų asociacijai
Lietuvos vyskupų konferencijai
KONFERENCIJOS
„Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje“
KREIPIMASIS
„Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje“
KREIPIMASIS
Dėl
žiniasklaidos laisvės ir Nacionalinio transliuotojo veiklos
2018 m. vasario 27 d.
Vilnius
2018 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje ( 25 str.) įtvirtina pamatinė žmogaus teisė turėti
savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti – <Žmogui neturi būti kliudoma
ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas>.
Kita
vertus tame pačiame Konstitucijos straipsnyje nurodoma, jog laisvė rinkti,
gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama jei yra
būtina apsaugoti <… žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą,
dorovę>. O Konstitucijos 28 str. įsakmiai nurodo, kad <įgyvendindamas
savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo… nevaržyti kitų
žmonių teisių ir laisvių>.
Konferencijos
„Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje“ dalyviai konstatuoja, kad
šiandieninė Lietuvos žiniasklaida neužtikrina nurodytų šalies Konstitucijoje
garantuojamų žmogaus teisių ir laisvių – ji labiausiai atitinka vartotojų
valstybės interesus, kurioje efektyviausiai susijungia vartotojų, verslo ir
politikų interesai. Kartu pažymi, kad verslo išlaikoma žiniasklaida iš esmės
negali būti nešališka, nes ji išreiškia žiniasklaidą išlaikančio verslo
interesus, kurie neretai susijungia ir su artimais partijų interesais.
Žiniasklaidos
šališkumas, neobjektyvumas, nepagarba žmogaus teisėms ir laisvėms dažnai kyla
ir dėl žiniasklaidos teisiniame reguliavime bei jos veiklos administravime
esančių įstatymo spragų, taip pat dėl netinkamos žiniasklaidos priemonių
veiklos kontrolės.
Europos ir Lietuvos konstitucinė žmogaus teisių doktrina besąlygiškai apibrėžia
žmogaus orumą kaip neliečiamą vertybę. Tačiau žiniasklaidos darbuotojai gali
elgtis neatsakingai, piktnaudžiauti savo teise skleidžiant informaciją, nes
Visuomenės informavimo įstatyme nėra detaliai reglamentuotas sąžiningumo
principas, įtvirtintas LR Civiliniame kodekse.
Ydinga
yra Visuomenės informavimo Įstatymo 9 str. 2 dalies nuostata, kad kandidatą į
Žurnalistų etikos inspektorius siūlo subjektas (viešosios informacijos
rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai), kurio veiklos atitiktį įstatymams
inspektorius privalo kontroliuoti. Tai sukelia interesų konfliktą, nes
Žurnalistų etikos inspektorius, privalantis nešališkai kontroliuoti
informacijos laisvę ir žiniasklaidos teisinę atsakomybę a priori objektyviai
negali veikti nešališkai jį pasirinkusio subjekto atžvilgiu.
Konferencijos
dalyviai taip pat pažymi, kad nešališkumui, įvairioms pažiūros ir įsitikinimams
atsispindėti, žodžio ir kūrybos laisvei užtikrinti Lietuvoje buvo priimtas
Lietuvos radijo ir televizijos įstatymas ir įsteigtas valstybėms lėšomis
išlaikomas Nacionalinis transliuotojas, kuriam pagal minėtą įstatymą vadovauja
LRT Taryba. Pastaroji yra aukščiausiasis LRT organas, atstovaujantis visuomenės
interesams (9 str. 2 p.).
Pagal
LRT įstatymą rengdamas ir skelbdamas laidas, LRT turi vadovautis objektyvumo,
demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę,
laidose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti
jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės.
Laidose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės,
nenusižengiama moralės ir etikos principams.
LRT
taryba pagal patvirtintą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valstybinę
programų strategiją turėtų kontroliuoti šių principų laikymąsi.
Vertindami pastarųjų metų LRT ir jos
Tarybos darbą, konferencijos dalyviai pažymi:
• LRT daug metų propaguodama
globalizmą be nacionalinių atributų ir vaizduodama vien tik laimingą
lietuvių gyvenimą emigracijoje, skatino masinį vietos gyventojų išvykimą
iš Lietuvos ir gilino valstybės demografinę krizę;
• LRT prisidėjo prie Lietuvos
Respublikos fizinių ir intelektualinių galių, taigi ir jos
Nepriklausomybės, silpninimo bei demografinės krizės gilinimo;
• LRT programų ir laidų vedėjai,
organizuodami debatus, nė nemėgina atskleisti globalizmo idėjoms
nepritariančių žmonių susirūpinimo tikrosiomis valstybės prastėjančios
demografinės būklės priežastimis;
• LRT programų ir laidų vedėjai
kviesdami į laidas skirtingų įsitikinimų žmones beveik niekada nesudaro
vienodų ir pagarbių sąlygų (pvz., dalyvių skaičiumi) skirtingų pažiūrų
žmonėms – politinei pozicijai ir opozicijai, politinio korektiškumo
gynėjams ir jos kritikams, nacionalinės kultūros gynėjams ir
kosmopolitams.
Tai
rodo, kad LRT ir jos Taryba nesugeba užtikrinti Lietuvos piliečių žodžio ir
kūrybos laisvių – LRT veikla nuolat pažeidžia tolerancijos, humanizmo ir
bendradarbiavimo, objektyvumo, demokratijos, moralės, etikos ir nešališkumo
principus, o kai kurie LRT laidų ir programų rengėjai atvirai negerbia žmogaus
orumo ir jo teisių, nusižengia demokratijos principams ir stabdo pilietiškumo
ugdymą.
Konferencijos
„Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje“ dalyviai kreipiasi į šalies
valstybės, valdžios ir žiniasklaidos savitvarkos institucijas bei visuomenines
organizacijas ir siūlo:
• Įstatymų leidėjui papildyti Visuomenės informavimo įstatymą nuostatomis, įtvirtinančiomis informacijos rengėjų ir skleidėjų sąžiningumo principą (siūlomų pataisų projektas pridedamas).
• Įstatymų leidėjui papildyti Visuomenės informavimo įstatymą nuostatomis, įtvirtinančiomis informacijos rengėjų ir skleidėjų sąžiningumo principą (siūlomų pataisų projektas pridedamas).
• Pakeisti Visuomenės informavimo
įstatymo 9.str. 2 dalies nuostatą, reglamentuojančią Žurnalistų etikos
inspektoriaus skyrimo ir tvirtinimo tvarką (siūlomų pataisų projektas
pridedamas).
• Atsižvelgiant į tai, kad LRT
neatlieka savo pagrindinio uždavinio (neatstovauja visos visuomenės
interesams, o tik tam tikrai apie LRT sutelktų žmonių grupei), neužtikrina
pagrindinių LRT įstatymo reikalavimų, nesugeba vykdyti nepriklausomo
Nacionalinio transliuotojo misijos ir neracionaliai eikvoja valstybės
lėšas, raginame sustabdyti LRT Tarybos darbą ir parengti tokią LRT Tarybos
sudarymo tvarką, kuri užtikrintų Nacionalinio transliuotojo
nepriklausomybę nuo siaurų verslo bei politikos grupių įtakos, įgalintų
autonomišką LRT Įstatymo vykdymą.
Konferencijos „Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje“ dalyviai:
Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis; Lietuvos
kultūros kongreso tarybos pirmininkas dr. Krescencijus Stoškus; Lietuvos
žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas; Periodinių leidinių
redaktorius, publicistas Linas Virginijus Medelis; Politologas, publicistas
Marius Kundrotas; rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Rubavičius;
filosofas, literatūrologas, redaktorius dr. Vaclovas Bagdonavičius ir kt.
Siūlymai – Visuomenės informavimo įstatymo pataisos (ČIA).
Šaltinis: pozicija.org