Romas Pakalnis. Vykdytojų visuomenė vėl turi tapti Valstybe
![]() |
R. Pakalnis | propatria.lt nuotrauka |
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio
30-mečio minėjime 2018 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seime, Kovo
11-osios Akto salėje, sakyta kalba.
Laba diena, Gerbiamieji Sąjūdžio kūrėjai ir visi šių iškilmių dalyviai!
Džiaugiuosi galėdamas Jus pasveikinti praėjus trims dešimtmečiams nuo
tos 1988 metų birželio 3 dienos, kai Lietuvos mokslų akademijos salėje
susirinkusi minia inteligentų ir idealistų išrinko Lietuvos
Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Tai buvo 35 visuomenei žinomi
žmonės, pasireiškę išskirtine profesine, dažnai nonkoformistine veikla.
Mes buvome laimingi, nes svajojome ir turėjome viltį paraginti pakilti
laisvei Tautą ir kurti mūsų įsivaizduojamos valstybės pamatus. Nuo pat
1988 metų, būdami okupuotoj Lietuvoj mes kūrėme ir sukūrėme daugelio
Laisvos Lietuvos įstatymų pagrindus, ruošėme Sąjūdžio programas,
rengėmės Sąjūdžio suvažiavimui.
Tai buvo, ko gero, kūrybingiausias mūsų gyvenimo laikas. Darbas ir
posėdžiai vakarais, po darbo iš tikrųjų be atlyginimo iki vėlyvųjų
sutemų tik su sovietų saugumiečių sudarytu sąrašu tų veikėjų, kurie
turėjo būti likviduoti jau vėliau įvykusio Maskvos pučo metu. Nuo pat
1988 metų prasidėjo savo valstybę kuriančių, nuolat laisvėjančių
piliečių aktyviausias ir rezultatyviausias veiklos etapas, galų gale
atvedęs į šioje salėje įvykusį mūsų valstybės atkūrimo stebuklą 1990
kovo 11 d.. Tai buvo gražiausias pakankamai vieningos Lietuvos veiksmas,
prilygstantis 1918 metų vasario 16 – sios idealistų sprendimui Lietuva
buvo, yra ir bus. Pasakysiu, kad šviesius rezultatus atnešęs kūrybos
laikotarpis buvo be galo atsakingas ir džiaugsmingas savo vertės
nepraranda iki šiol.
Deja, po keletos metų šis kūrybingo bendradarbiavimo laikotarpis
baigėsi. Šliaužiančiuoju būdu kuriančioji visuomenė nemažų valdžios
pastangų ir buksuojančios ekonomikos dėka virto vykdančiąja visuomene
(t. y. jūs nieko negalite, nieko neišmanote, mes pasikviesime pasaulio
ekspertus ir jie pasakys, kaip jūs turite gyventi). Nutrūko valdžios ir
visuomenės dialogas. Dar blogiau, kai ištisus metus net aukštos valdžios
žmonės skelbia mūsų mokyklos blogos, mūsų mokytojai niekam tikę, mūsų
universitetai žemiau bet kokios kritikos, mūsų urėdai vagys, mes
didžiausi girtuokliai, mūsų valstybės tarnyba sužlugusi. Kaip čia yra?
Gal čia tikrai yra kokios nors penktos kolonos suformuotas mūsų
valstybės neigimo receptas. O gal iš tikro viskas taip blogai, todėl
daugelis kraunasi lagaminus ir palieka Tėvynę, o daugiau nei 2/3
abiturientų, parengtų mūsų valstybės lėšomis, žada mieliau rinktis
emigraciją. Kodėl nebesugebame užsibrėžti tikslo Tautai savo Valstybėje
klestėti? Kas riboja mūsų siekius? Gal tai idealizmo ir Tautos aiškiai
suprastų siekių stoka.
Švenčiame ne tik Sąjūdžio gimimo Jubiliejų, bet ir atkurtos Lietuvos
Šimtmečio jubiliejų, bet net švęsdami mes kažkodėl vengiame kalbėti apie
mūsų Tautos ir Valstybės ateitį, kažkodėl nekalbame apie
nepriklausomos ir demokratinės valstybės tęstinumą mūsų kartų gyvenamame
tarpsnyje. Girdime aukštos valdžios pareigūnai kalbasi su dar
aukštesniaiais kaimynų, Europos ar pasaulio pareigūnais, o jie svajoja
apie federaliniais pagrindais suvienytą Europą. Tad klausimas, kuris bet
kada gali iškilti: ar neparveš kas nors iš kur nors kokios nors
federacijos, kaip kartą Lietuvoje jau buvo atsitikę 1940 metais. Mes
esame ir privalome būti tam, kad taip neatsitiktų. Kažkas turi paklausti
ar Europos federalistus Lietuvoje atstovaujančių partijų programos
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dabar Lietuvoje daug
kalbama apie universitetų skaičių, bet niekas nekalba apie mūsų aukštųjų
pareigą Tautai ir Tėvynei.
Mes esame tam, kad valdžia atvirai kalbėtų mūsų visuomenei apie visas mūsų visuomenės ir Valstybės problemas, nelaikytų mūsų vien mažai raštinga darbo jėga. Mes padėsime, kad ateitų tokie Lietuvos Respublikos vadovai, kurie atsisakys vadinamosios “globalios Lietuvos” ideologijos, kuri jau “padovanojo” pasauliui beveik milijoną Lietuvos labui galėjusių dirbti tautiečių. Akivaizdu, kad Tautai reikia sugrįžti prie 1918 m. vasario 16 d. signatarų patvirtintų nepriklausomos ir demokratinės valstybės gyvavimo principų ir numatyti kelius, kaip panaudoti pasaulyje dominuojančios laisvosios rinkos privalumus modernios Valstybės ir modernios Tautos nuolatiniam tobulėjimui. Tobulėjimui, bet ne kapituliacijai prieš aklą ir kurčią pasaulį.
Ir pabaigai norėčiau Jums ir pats sau priminti mūsų didį poetą Vincą Mykolaitį Putiną, kuris sunkiais išmėginimų laikais rašė:
Už laimę gyventi,
Už džiaugsmą išlikti –
Šaukit visi, kas nenorit išnykti!
Tebūna ir šis Sąjūdžio Gimtadienio minėjimas mūsų šauksmas apie tai, kad mums ne vis vien kas ir kokiais metodais siekia užvaldyti mūsų Valstybę, mūsų protus, mūsų siekius, mūsų Tautos ateitį. Mes privalome pasiekti, kad mūsų vykdytojų visuomenė vėl taptų savo Valstybę ir Tautą kuriančia visuomene, kad būtų atnaujintas valdžios ir visuomenės dialogas, kad mūsų valdžia tarnautų ne oligarchams, bet visuomenei. Mes neturime kito kelio, išskyrus vienintelį: Lietuva buvo, yra ir bus!
Linkiu ištvermės eisiantiems šiuo kūrybos keliu! Linkiu amžiams laisvos Lietuvos!
Tebūna ir šis Sąjūdžio Gimtadienio minėjimas mūsų šauksmas apie tai, kad mums ne vis vien kas ir kokiais metodais siekia užvaldyti mūsų Valstybę, mūsų protus, mūsų siekius, mūsų Tautos ateitį. Mes privalome pasiekti, kad mūsų vykdytojų visuomenė vėl taptų savo Valstybę ir Tautą kuriančia visuomene, kad būtų atnaujintas valdžios ir visuomenės dialogas, kad mūsų valdžia tarnautų ne oligarchams, bet visuomenei. Mes neturime kito kelio, išskyrus vienintelį: Lietuva buvo, yra ir bus!
Linkiu ištvermės eisiantiems šiuo kūrybos keliu! Linkiu amžiams laisvos Lietuvos!