Vilniaus forumo konferencija – kitoks požiūris į ES būklę ir Lietuvos ateitį

2/04/2019
Vilniaus forumo informacinis laiškas.

Vilniaus forumo konferencija „Kaip išsaugoti Europą?“ yra pirmas mėginimas įvertinti ES būklę ir jos perspektyvas nesivadovaujant oficioziniuose akademiniuose („dvaro politologų“) sluoksniuose ir antivalstybinėje žiniasklaidoje įsitvirtinusiomis ideologinėmis-propagandinėmis klišėmis. Alternatyvos žlugusiam ES „federalizavimo“ planui paieškas atspindinti rezoliucija: ČIA.

Visą konferencijos įrašą galite žiūrėti – ČIA.

Europos integracijos filosofinius pagrindus tyrinėjančio V. Sinicos novatoriškas pranešimas, kuriuo galutinai išsklaidomas Lietuvos oficialiajame politikos moksle ir Europos studijose įsitvirtinęs ideologinis mitas, kad Europos integracija tariamai yra grynai „techninis“ projektas. Aptariami iki šiol vengiami tyrinėti ir nutylimi filosofiniai-idėjiniai šio tariamai „techninio“ projekto pagrindai. Atskleidžiamos į aklavietę patekusios ES integracijos liberalkomunistinės ideologinės ištakos, dangstomos abstrakčių „europinių vertybių“ retorikos širma: ČIA.

M. Katelyno pranešimas apie liberalkomunistinės „multikultūralizmo“ ideologijos apakintų ES vadovų iliuzijas, kad įmanoma suvaldyti „tautų kraustymosi“ mastą įgijusios masinės imigracijos padarinius: ČIA.

D. Petkaus pranešimas apie vieną didžiausių Brexito keliamų grėsmių: Lietuva gali tapti mainoma moneta formuojant Berlyno-Paryžiaus-Maskvos geopolitinę ašį ir kuriant bendrą Eurazijos ekonominę erdvę. Lietuvos visuomenei trukdoma suvokti ir įsisąmoninti šio augančio pavojaus mastą, nes besirūpinantiems asmenine karjera labiau nei valstybės išlikimu aukščiausiems Lietuvos pareigūnams bei jiems patarnaujantiems „dvaro politologams“ nauja Eurazijos sąjunga, arba „Europa nuo Lisabonos iki Vladivostoko“, yra politiškai ir akademiškai „nepatogi“ ir „neperspektyvi“ tema: ČIA.

V. Rubavičiaus pranešimas, parodantis, kad Briuselio eurokomunistinio elito interesus aptarnaujančių šalies politinių ir akademinių sluoksnių toliau vykdoma Lietuvos išnacionalinimo ir išvalstybinimo programa ES šalių tautinio ir valstybinio budimo fone yra tiesiausias kelias į Nepriklausomybės praradimą ir turėtų būti vertinama kaip su „proeuropietiškų integratorių“ kauke veikiančios V. Putino šeštosios kolonos Lietuvoje ardomoji antivalstybinė veikla. ČIA.

V. Radžvilo konferencijoje perskaityto pranešimo pagrindinių teiginių santrauka: ČIA.

Į vėlyvojo sovietmečio laikus sugrąžinantis propagandinis A. Bielskio straipsnis, kuriame Brexitas aiškinamas pasitelkiant L. Brežnevo laikų „visuomenės mokslų“ vartotą ideologinį-propagandinį žargoną, o svarbiausia Brexito priežastimi laikomi giliai įsišakniję imperialistiniai ir kolonijiniai britų valdančiosios klasės instinktai.

Analogiško pobūdžio ir turinio, nors kiek mažiau tendencingas, R. Bogdano straipsnis, kuriame Brexitas aiškinamas ne tik netikėtai prabudusiomis britiškojo imperializmo grobuoniškos dvasios apraiškomis, bet ir gilesniais kultūriniais ir mentaliniais veiksniais.

Propagandinis R. Vilpišausko straipsnis „Ko nori britai?“ Straipsnyje kuriamas mitas, neva britai „nežino, ko nori“, nors referendumo tikslai visada buvo aiškūs: susigrąžinti suverenitetą ir savarankišką įstatymų leidybą, išeiti iš vieningos ES rinkos ir muitų sąjungos, nutraukti laisvą darbo jėgos judėjimą. Skaitytojai klaidinami demagogiškai ir melagingai teigiant, kad „inicijuotas referendumas sukėlė chaosą“, nors  tikroji prasidėjusios sumaišties priežastis yra desperatiškos ir brutalios ES vadovybės pastangos sustabdyti Brexitą, kurias remia dalis Didžiosios Britanijos įtakingų politikų ir verslo sluoksnių. Parlamente, vyriausybėje, žiniasklaidoje eurofiliškos jėgos vykdo visuomenės bauginimo, spaudimo ir šantažo kampaniją, smarkiai primenančią tai (išskyrus karinės jėgos panaudojimą), ką kadaise patyrė nuo TSRS atsiskyrusi Lietuva. Straipsnyje net neužsimenama, kad ES viršūnės derybose su Didžiąja Britanija elgėsi panašiai, kaip TSRS kadaise elgėsi su Nepriklausomybę paskelbusia Lietuva. Siekiant atgrasyti kitas šalis, britams mėginama primesti išstojimo sąlygas, Brexit‘ą verčiančias BRINO (angl. Brexit in Name Only). Panašiai TSRS buvo priimtas „respublikų“ išstojimo įstatymas, dėl neįgyvendinamų sąlygų pagrįstai vadintas „neišstojimo“ įstatymu.

Vienas iš retų Lietuvos padangėje straipsnių, kuriame dalykiškai atskleidžiama Vakarų Europos šalių politinės kairės pasidavimo neoliberalizmo ideologijai ir parsidavimo stambiajam transnacionaliniam kapitalui pragaištingi padariniai ES integracijos projektui: ČIA.

Profesionalaus ir laisvo nuo ideologinių iliuzijų saugumo eksperto A. Butkevičiaus įžvalgos apie ES valdžioje įsitvirtinusios komunistų-maoistų grupuotės vykdomą Europos naikinimą, padedančios suvokti Lietuvos valdžios tarnavimo šiai grupuotei ilgalaikius padarinius ir ideologizuotų politikos tyrinėtojų atotrūkio nuo realybės mastą: ČIA.

To paties analitiko įžvalgos apie Lietuvos užsienio politikos aklavietę, į kurią atvedė pernelyg ilgai užsitęsusios jos vairininkų D. Grybauskaitės ir L. Linkevičiaus trumparegiškos ir naivios viltys, kad bus įmanoma amžinai vienu metu sėdėti ant dviejų – Briuselio ir Vašingtono – kėdžių ir desperatiškos pastangos politiškai ir ideologiškai aptarnauti tarptautines globalizmo jėgas ignoruojant po Brexito ir D. Trumpo išrinkimo iš esmės pasikeitusią tarptautinę ir ypač pačios Lietuvos saugumo padėtį: ČIA.
Teikia „Blogger“.