Vilniaus forumo pareiškimas dėl Lietuvos mokslo tarybos veiklos

3/02/2019
Eugenijui Jovaišai
Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui

Algirdui Monkevičiui
Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministrui

Dėl Lietuvos mokslo tarybos veiklos

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) tinklapyje pateiktos valstybės finansuojamų Lituanistikos programos projektų anotacijos rodo, kad kai kurie projektai yra akivaizdžiai konjunktūriniai. Ryškiausias pavyzdys – VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) daktaro T. Janeliūno vadovaujamas dviejų metų trukmės projektas „D. Grybauskaitės doktrina: Lietuvos užsienio politika ir prezidentės vaidmuo“, kuriam skirtas 21 tūkstantis eurų. Tuo pačiu metu LMT atsisako skirti finansavimą R. Ozolo filosofinio ir politinio paveldo tyrimui ir publikavimui, nors jame glūdi ir intelektualines gairės planuoti absoliučiai būtinus ir neatidėliotinus veiksmus Lietuvos valstybei išsaugoti.

Pateikti finansavimo ir nefinansavimo pavyzdžiai nėra vieninteliai, liudijantys Seimo įsteigtos LMT nesugebėjimą vykdyti jai nustatytus uždavinius ir funkcijas mokslo ir studijų klausimais vadovaujantis aukštais akademiniais standartais. 

2016 m. LMT veiklą vertino ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), ir Valstybės kontrolė. Reikia pažymėti, kad Valstybės kontrolės atlikto audito vertę smarkiai menkina audito ataskaitoje demonstruojamas mokslo nesupratimas, jo tapatinimas su verslu. STT išvada tokių trūkimų neturi, galbūt todėl, kad joje analizuojamos ir vertinamos ne visos LMT vykdomos veiklos, o antikorupciniu požiūriu vertinami tik teisės aktai, reglamentuojantys LMT veiklą. Ir STT, ir Valstybės kontrolė nurodė LMT veikloje egistuojančius korupcijos rizikos veiksnius, bet tie veiksniai iki šiol nepašalinti. Kadangi nei Seimas, nei vykdomoji Lietuvos valdžia neskyrė pakankamai dėmesio korupcijos rizikai LMT veikloje sumažinti, o aukščiau pateikti atvejai yra tik LMT ekspertinėje veikloje susiklosčiusios ydingos mokslinių projektų vertinimo praktikos akivaizdūs ir ryškūs pavydžiai, šiuo kreipimusi siekiame atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į anksčiau nustatytus LMT veiklos trūkumus, kurie atveria kelią beverčių, kartais tiesiog šarlataniškų projektų finansavimui.

STT savo išvadoje pažymėjo:

- „1.2. Nuostatuose bei kitose teisės aktuose nenustatytas draudimas Tarybos nariams būti ekspertais Tarybos administrojamuose projektuose, todėl nėra tinkamai užtikrinamas Tarybos narių nešališkumo principas, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Turima informacijos, kad kai kurie Tarybos nariai tuo pat metu galėjo eiti Tarybos nario ir eksperto pareigas, todėl tai galėjo sukelti interesų konfliktą;“

- „2.8. Savo įžvalgų dėl ekspertų galimo šališkumo negalėjome tinkamai įvertinti todėl, kad Lietuvos mokslo taryba nepateikė informacijos apie Ekspertų duomenų bazėje esančius ekspertus, motyvuodama tuo, jog prašomi duomenys yra nesusiję su teisės aktų, reglamentuojančių Tarybos ekspertų darbo organizavimą ir atlikimą, antikorupciniu vertinimu. Neatmetama prielaida, kad dalis Ekspertų duomenų bazėje įrašytų ekspertų (pagal Lietuvos mokslo tarybą jų yra virš 650 asmenų) gali būti neformaliais ryšiais susaistyti su pareiškėjais (dirba toje pačioje įstaigoje, priklauso tai pačiai mokslininkų sąjungai), todėl jų sprendimai gali būti šališki ir priimami sau palankioms interesų grupėms.“

Į STT išvados 1.2 p. LMT atsižvelgė tik tiek, kad LMT nariai nebeskiriami eiliniais ekspertų komisijos nariais, bet skiriami tų komisijų vadovais su dideliais įgaliojimais – paskirsto paraiškas ekspertams individualiai vertinti, o bendrame galutiniame posėdyje vadovauja nesutampančių vertinimų derinimui. Dviejuose LMT komitetuose yra po 11 narių (įskaitant ir jų pirmininkus). LMT kasmet skelbia apie 30 kvietimų teikti paraiškas vidutiniškai pagal 40 įvairios apimties programų, skirtų finansuoti mokslinius tyrimus. Tokiu būdu pagal kvietimus sudarytų ekspertų komisijų vadovais pabūna visi Tarybos nariai. 2016 m. tai pastebėjo ir Valstybės kontrolė: „Peržiūrėjus 53 projektus nustatyta, kad Lietuvos mokslo tarybos nariai kaip ekspertų grupių vadovai pasirašė daugumą paraiškų ir projektų ekspertinio vertinimo ataskaitų“. Šie faktai galimai paaiškina, kodėl LMT, sudaryta iš tų pačių vertinimuose dalyvaujančių Tarybos narių, nustatė nepagrįstai didelius paraiškų vertinimo įkainius, ir kodėl tie įkainiai nėra viešinami. Kai kurių ekspertų ir LMT narių kaip komisijų pirmininkų uždarbis iš vertinimų siekė iki dešimties ir daugiau tūkstančių eurų per metus. Galimai dėl šios priežasties LMT, atsakydama į STT išvadą, pareiškė: „Tarybos nariai, užtikrindami aukštą ekspertinio vertinimo kokybę [?!], kontrolę [!] ir skaidrumą [?], objektyvumą [?] ir palyginamumą bei tarptautinės praktikos perimamumą [?] ir tęstinumą [?], turi teisę būti ekspertų grupių vadovais“. Išvada: STT 2016 m. antikorupcinio vertinimo išvados 1.2 punkte paminėtas korupcijos rizikos veiksnys ne tik nesumažėjo, bet ir padidėjo. 

Ir STT, ir Valstybės kontrolė neigiamai vertino tai, kad LMT Ekspertų duomenų bazėje esantis ekspertų sąrašas yra slaptas. Visiškai neįtikina LMT priešinimasis šio sąrašo atskleidimui. Suprantama, neturi būti atskleidžiamos konkrečią paraišką vertinusių ekspertų pavardės, bet turėtų būti viešai paskelbti visi į minėtą sąrašą įtraukti visi potencialūs ekspertai (nepateikiant informacijos apie dalyvavimą konkrečiuose vertinimuose), kurie praėjo LMT atrankos filtrą. Šalies akademinė bendruomenė ir mokslinių tyrimų finansavimu besidominti visuomenė turi visišką teisę susipažinti su tuo sąrašu. Jo paskelbimas ne tik leistų iš šalies vertinti ekspertų atrankos kokybę, bet ir atliktų svarbų prevencinį vaidmenį, nes sudarytų visuomenei galimybę identifikuoti glaudžiais profesiniais ir galimai korupciniais ryšiais susaistytas LMT ekspertų grupes. 

Atsisakanti skelbti visą ekspertų sąrašą, LMT po Valstybės kontrolės atlikto audito pažadėjo nuo 2017 m. savo svetainėje skelbti ekspertų, atlikusių ekspertinį vertinimą per paskutinių dvejų kalendorinių metų laikotarpį, sąrašą. Šitoks sąrašas būtų beprasmis (apie tai toliau), bet net ir tokio iki šiol nėra. Tik 2018 m. pradžioje LMT ekspertų veiklos taisyklėse atsirado nuostata, kad kiekvienų nelyginių metų pradžioje bus skelbiamas ekspertų, atlikusių ekspertinį vertinimą per paskutinius dvejus metus, sąrašas, bet jame nebus informacijos, kiek paraiškų vertino kiekvienas iš šių ekspertų. Matant desperatiškas pastangas atidėti ekspertų sąrašo skelbimą, labiausiai tikėtina, kad pirmąkart toks sąrašas bus paskelbtas 2021 m. 2019 m. jo greičiausiai nebus. Tikėtina, kad atsisakant jį skelbti bus apeliuojama į principą, jog taisyklės negalioja atgaline tvarka, tad esą negalima įtraukti 2017 m. dirbusių ekspertų pavardžių. Tačiau toks pasiteisinimas prieštarauja akademinei etikai ir galioja nebent bandant išvengti bausmės už padarytus piktnaudžiavimus – įstatymas negali būti taikomas nusikaltimams, padarytiems iki įstatymo priėmimo.

Iš tikrųjų tik vertinimuose dalyvavusių ekspertų pavardžių, toliau slepiant jų veiklos pobūdį, mastą ir rezultatus, viešinimas neturi didesnės prasmės. Būtina paskelbti visą ekspertų sąrašą, kuriame būtų ir LMT vadinamieji kandidatai (asmenys, praėję LMT atrankos filtrą, bet nė karto nekviesti vertinimui). STT 2016 m. išvadoje pažymėta, jog LMT ekspertų sąraše yra 650 asmenų. Dabar jų yra gerokai daugiau, ypač pagausėjo kandidatų į ekspertus skaičius. Tai yra dar vienas ekspertų atrankos sistemos tolesnio ir spartėjančio nuosmukio bei išsigimimo požymis: pripažįstama kandidato į ekspertus profesinė ir dalykinė kvalifikacija, bet jam neleidžiama vertinti tyrimų projektų, kol nėra įsitikinama, kad jis bus „sukalbamas“ ir paklus korupcinės sistemos kūrėjų ir valdytojų įtvirtintoms žaidimo taisyklėms. Tokio kandidato padėtis labai primena sovietinių laikų kandidato į politbiurą (aukščiausias komunistinės imperijos politino valdymo organas) padėtį – laikomas iš principo tinkamu sistemai, bet lojalumas sistemą valdančioms viršūnėms iš naujo kruopščiai tikrinamas. 

Kiekvienais metais skelbiamame ekspertų sąraše turi būti nurodoma, kiek paraiškų vertino kiekvienas ekspertas ir kiek jo paties kaip tyrėjo paraiškų laimėjo konkursinį finansavimą (turėtų būti atskirai pateiktos nedidelio finansavimo siekiančios paraiškos, pvz., trumpalaikėms komandiruotėms į mokslo centrus ar konferencijas, ir į didesnį finansavimą pretenduojančios paraiškos moksliniams tyrimams). Reguliarus tokio sąrašo skelbimas sudarytų prielaidas objektyviai ir tiksliai vertinti LMT veiklą ir liudytų jos skaidrumą. Skebiamo sąrašo ekspertus galima būtų suskirstyti į keturias – daug, vidutiniškai, mažai vertinimų atlikusių ir kandidatų – grupes. Akivaizdu, jog LMT ekspertų atrankoje daug lemia nerašytas patikimumo kriterijus: patikimas, vidutiniškai patikimas, mažai patikimas, nepatikimas arba nepatikrintas.

Lietuvos mokslo visuomenė pakankamai gerai žino savo narius ir galėtų pasidaryti pagrįstas išvadas:
- ar daug projektų vertinantys ekspertai iš tiesų yra tikrai vieninteliai ir nepakeičiami dėl savo išmanymo, ar dėl priklausymo „draugų grupei“; jei dėl pastarosios priežasties, tai turėtų veikti taisyklė „varnas varnui akies nekerta“ – „ekspertai“ ir „projektų rengėjai“ nuolatos keičiasi vaidmenimis ir „aprūpina“ vieni kitus vis naujais „tyrimų projektais“;

- ar mažai vertinimų atlikę arba visiškai jų nevykdę ekspertai nekviečiami dėl menkos kvalifikacijos (būtų keista, nes LMT turi nusistačiusi atrankos kriterijus), ar dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl savo nešališkumo („draugų grupėse“ ši savybė vadinama „nesugebėjimu siekti kompromiso“ arba, paprasčiausiai, „nesukalbamumu“);

- ar ekspertų sąrašo tyrimas leidžia identifikuoti tarp jų susidariusias klanines grupuotes. Pastarųjų atveju būtina atlikti išsamų jau finansuotų tyrimų projektų auditą, grindžiamą kokybiniu jų vertinimu, siekiant, kad į valstybės biudžetą būtų grąžintos „grupių draugų“ beverčiams tyrimų projektams iššvaistytos ir/arba išvogtos lėšos. 

LMT priešinantis net menkiausiam jos veiklos skaidrinimui, ekspertinio vertinimo įkainių viešinimui, mokslo visuomenėje neišvengiamai formuojasi nuomonė, jog LMT yra korumpuota, o nuolatinis priemonių, leidžiančių sumažinti korupcijos riziką, įgyvendinimo atidėliojimas reiškia „leiskite mums sočiai baigti savo kadencijas, o po mūsų nors ir tvanas“.

Mokslo ir humanitarikos politikos formavimo ir finansavimo funkcijų sutelkimas vienoje institucijoje (Lietuvos mokslo taryboje) yra priešingas civilizuotų šalių praktikai (deja, jos nežino nei STT, nei Valstybės kontrolė) ir sudaro sąlygas interesų konfliktams, neskaidrumui bei piktnaudžiavimui vertinant ir finansuojant konkursinius projektus. Nėra sudėtinga ir būtina atskirti mokslo ir humanitarikos politikos formavimo funkciją nuo finansavimo funkcijos – iki 2007 m. projektų vertinimą ir finansavimą vykdė kita institucija – Valstybinis mokslo ir studijų fondas. Tai sumažintų korupcijos riziką, nors greito esminio pagerėjimo nereikia tikėtis – susiformavę klaninio ir neskaidraus veikimo įpročiai sukūrė kitų sunkiai įveikiamų kliūčių. 

LMT būtinos skubios ir ryžtingos pertvarkos. Atkaklus priešinimasis joms pagrįstai gali būti vertinamas kaip požymis, kad šalies mokslinių tyrimų sektorių užvaldė uždaros iš beverčių ir beprasmių „mokslinių tyrimų“ besipelnančios ir parazituojančios grupuotės. Neskaidri ir galimai nusikalstama jų ilgametė veikla leido rastis seniai veikiančiai ir tvirtai įsišaknijusiai nuolatinio ir masinio valstybės mokslui skiriamų lėšų grobstymo ir švaistymo sistemai. Tačiau šios sistemos daroma žala yra ne tik finansinė. Akademinė bendruomenė yra ne tik sistemingai apvaginėjama, bet ir demoralizuojama. Tokia sistema iškraipo tikrąjį akademinių pasiekimų vaizdą ir nuvertina sąžiningų tyrėjų pastangas. Ekspertinėms „grupėms draugų“ priklausantys ir tik todėl finansavimą beverčiams projektams gaunantys asmenys ne tik masiškai „įsisavina lėšas“ konvejeriu tiekdami niekam neįdomią ir nereikalingą „mokslinę produkciją“ ar net atvirai pseudomokslinį bei ideologinį šlamštą. Kaip daug projektų „laimintys“ veikėjai, jie nesąžiningais būdais susikuria „aktyvių“ ir „produktyvių“ mokslininkų įvaizdį bei reputaciją, o šie savo ruožtu tampa įrankiu toliau stiprinti jų tikrais moksliniais laimėjimais nepagrįstą galią ir įtaką akademinėje bendruomenėje.

Raginame baigti daugelį metų LMT trunkantį Lietuvos mokslo potencialo švaistymą, skurdinimą ir naikinimą, kuris jau įgijo tokį mastą, kad tapo pačios valstybės pagrindų griovimu.
Teikia „Blogger“.