Vilniaus forumo kreipimasis dėl būtinybės užtikrinti laisvas ir visavertes diskusijas LRT rinkimų laidose

5/10/2019

Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai 
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tarybai
LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei 

Kreipimasis

Dėl būtinybės užtikrinti laisvas ir visavertes diskusijas LRT Europos Parlamento rinkimų laidose

LRT vykstantys Prezidento rinkimų debatai dar kartą patvirtino visuomenei gerai žinomą faktą apie LRT įsitvirtinusią „neteisingų“ pažiūrų cenzūrą. Debatai patvirtina tiesą, kad lygiateisė ir sąžininga diskusija gyvybiškai svarbiais tautos ir valstybės gyvenimo klausimais nevyksta. Laidų vedėjai atvirai proteguoja kandidatus, antitautinės ir  antivalstybinės „globalios Lietuvos“ ideologijos šalininkus, o juose dalyvaujantys tariamai nešališki ekspertai kryptingai formuoja rinkėjų nuomonę piršdami niekuo nepagrįstus palankesnius tokių kandidatų vertinimus. Debatų laidos organizuojamos vadovaujantis išankstine nuostata, kad yra tik trys stiprūs ir verti rinkėjų palaikymo kandidatai. Kiti kandidatai ir jų pažiūros pristatomi atsainiai ir šališkai, neslepiant siekio juos sumenkinti, pažeminti ir marginalizuoti kaip neįdomius ir visuomenės dėmesio nevertus išsišokėlius.

Panašios tendencijos ryškėja artėjant Europos Parlamento rinkimų debatams. Jau padaryti pirmieji žingsniai siekiant diskusijose įtvirtinti „vienos tiesos“ režimą. Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančios keturios partijos – Liberalų sąjūdis, TS-LKD, LVŽS ir LSDP – susitarė debatų laidose diskutuoti tarp savęs. Tokį kartelinį susitarimą leido sudaryti Vyriausioji rinkimų komisija. Šitokiu partiniu-rinkiminiu karteliniu susitarimu siekiama išvengti minėtų partijų tiesioginės ir principinės diskusijos su kvalifikuotais idėjiniais oponentais esminiais Europos Sąjungos ir Lietuvos padėties bei ateities perspektyvų klausimais. Vengiant tiesioginės ir sąžiningos akistatos su alternatyvią nuomonę turinčiais debatų dalyviais siekiama, kaip ir Prezidento rinkimų atveju, sąmoningai manipuliuoti LRT auditorija, įpiršti išankstinę ideologinę-vertinamąją nuostatą, kad alternatyvūs požiūriai į tolesnę ES raidą yra tik naivios neišprususių tamsuolių ir užsislaptinusių Sąjungos griovėjų šnekos.

Dėl cenzūros smuko LRT programų ir laidų intelektualinis ir kultūrinis lygis, o jose įsitvirtinęs „vienos tiesos“ režimas tapo vienu svarbiausių Lietuvos visuomeninio ir politinio gyvenimo sąstingį lemiančių veiksnių. Lietuvos likimui abejingų grupuočių užvaldytas ir globalistinei ideologinei kontrolei bei cenzūrai palenktas nacionalinis transliuotojas ne tik netarnauja Lietuvos visuomenei ir jį išlaikantiems piliečiams, bet ir kelia tiesioginę grėsmę šalies nacionaliniam saugumui bei pačios valstybės egzistavimui.

LRT vykstančių rinkiminių debatų laidų vedėjais ir ekspertais daugiausia skiriami globalistinę ideologiją išpažįstantys ir Lietuvos kaip politiškai suverenios tautinės demokratinės valstybės idėją neigiantys žurnalistai ir politikos ekspertai. Visi jie, išskyrus pavienes išimtis, daugelį metų ideologiškai ir propagandiškai aptarnauja ES viršūnių „federalistiniams“ siekiams palankią Lietuvos, kaip politiškai nesavarankiškos multikultūrinės provincijos ir išsivysčiusių Vakarų šalių ekonominės kolonijos bei priedėlio, viziją. Šie asmenys yra moraliai ir politiškai atsakingi už tai, kad gilėjant Lietuvos valstybei egzistencinę grėsmę keliančiai ES krizei šalies visuomenė nėra tinkamai informuojama apie pasaulio ir tarptautinės politikos įvykius. 

Europos Sąjungos ir globalios neoliberalizmo sistemos krizę bei stiprėjančias tautinio bei valstybinio atgimimo tendencijas patvirtinančios žinios yra sąmoningai neskelbiamos, iškraipomos arba klaidinančiai interpretuojamos. Šitaip šalies piliečiams atimamos galimybės adekvačiai suprasti pasaulyje vykstančių politinių pokyčių ir geopolitinių lūžių tikrąjį pobūdį bei mastą ir jų keliamą pavojų Lietuvos valstybei. LRT dominuojantys šališki žurnalistai ir ekspertai stengiasi fundamentalius į aklavietę patekusio Europos integracijos projekto keliamus iššūkius ir pavojus traktuoti kaip siaurai „techninius” klausimus ir šitaip išvengti principinės diskusijos apie Sąjungos ateitį ir Lietuvos vietą bei vaidmenį besivienijančioje Europoje. 

Ideologinio angažuotumo sąlygojamą jų atotrūkį nuo tikrovės liudija tai, kad šie asmenys, užuot pripažinę naujas ES realijas ir inicijavę dalykiškas diskusijas, toliau uoliai kovoja su „neteisingai mąstančiais“ Sąjungos padėties vertintojais. Debatų vedėjais ir ekspertais negali būti abejotinos moralinės ir dalykinės reputacijos asmenys, ilgus metus faktiškai atliekantys akademinės ir žiniasklaidos sričių ideologinių cenzorių bei prievaizdų vaidmenį ir net akivaizdžios ES krizės akivaizdoje nepajėgiantys atsikratyti dar iš sovietmečio perimto įpročio klijuoti kitaip mąstantiems ideologiniams oponentams politiškai smerkiančias bei žeminančias „nacionalistų“, „dešiniųjų radikalų“, „populistų“, „euroskeptikų“ ir panašias bereikšmes etiketes.

Esant tokioms sąlygoms, lygiateisiai, nešališki ir dalykiški Europos Parlamento rinkimų debatai negalimi. Siekiant užtikrinti atviras, laisvas ir visavertes diskusijas LRT organizuojamose Europos Parlamento rinkimų laidose, būtina nedelsiant imtis šių žingsnių keičiant diskusijų organizavimo bei vykdymo tvarką:

  1. Panaikinti partinį-kartelinį keturių partijų susitarimą. Diskusijų dalyvius išrinkti lygiateisiais pagrindais visoms partijoms ir rinkimų komitetams traukiant burtus.
  2. Iš anksto paskelbti numatomus laidų vedėjus ir suteikti debatų dalyviams teisę  įvertinti jų profesinį pasirengimą, ideologinį bei partinį nešališkumą ir nuspręsti, ar LRT siūlomi vedėjai yra pajėgūs vesti tokio pobūdžio ir lygio diskusijas.
  3. Lietuvos politikos mokslai ir iki šiol vykdytos Europos studijos iš esmės ideologiškai ir propagandiškai aptarnavo krizę išgyvenantį dabartinį ES integracijos modelį. Todėl šalyje trūksta kvalifikuotų ir nešališkų ekspertų, gebančių adekvačiai įvertinti diskusijose išsakomas neortodoksines nuomones. Nepavykus rasti pakankamo skaičiaus ES būklę gebančių atsakingai ir realistiškai (neideologizuotai) vertinti ekspertų, tikslinga debatų laidose atsisakyti jų paslaugų.
  4. Būtina laiduoti atvirą ir laisvą diskusiją, sudarant galimybes visiems debatų dalyviams nevaržomai išsakyti savo požiūrį esminiu – ES krizės, jos pertvarkos būdų, atsinaujinimo bei projekto įgyvendinimo naujais pagrindais – klausimu. Atsisakyti praktikos, ypač svarbius Lietuvai debatus įsprausti į iš anksto užbrėžtus „politiškai korektiškus“ ideologinius rėmus, nukreipiant diskusijas į smulkius techninius klausimus.
Teikia „Blogger“.